- traukikė
- trauki̇̀kas, trauki̇̀kė dkt.
.
.
traukikas — traukìkas, ė smob. (2) NdŽ, KŽ 1. kas traukia, tampo (ppr. varpus): Varpininkas, varpų traukìkas KII12. 2. žr. traukėjas 2. ║ prk.: Jie buvo pinigų traukìkai ir išnaudotojai Zp. 3. žr. traukėjas 3: Medžių traukikas rš. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language